Reklamos agentūra „Pol“ neseniai laimėjo prestižinį apdovanojimą reklamos industrijoje – „Bring's DM Award“ – už agentūros sukurtą įdarbinimo kampaniją „Vy Buss“. DM – tai reklamos industrijos terminas, reiškiantis tiesioginę rinkodarą, kai gavėjas gauna kažką fizinio, pavyzdžiui, klientų naujienlaiškius, laiškus, brošiūras ir produktų pavyzdžius.
Kampanijos idėja buvo atkreipti sunkvežimių vairuotojų dėmesį jiems dirbant. Sunkvežimių vairuotojai buvo pasirinkti kaip tikslinė grupė, nes jų kelias tapti autobusų vairuotojais yra trumpesnis nei daugumos.
Tam buvo atspausdintas Trondheimo „Vy Buss“ darbo skelbimas ir pritvirtintas prie 2 metrų aukščio dėžės. Reklamos agentūra užsakė, kad dėžę pervežtų visos didžiausios Trondheimo transporto įmonės. Dėžę paėmusiems vairuotojams buvo praktiškai neįmanoma nesuprasti žinutės.
Pasak Bringo DM apdovanojimą įteikusios komisijos, kampanija buvo „išmaniojo, apčiuopiamo ir tiksliai nukreipto DM darbo“ pavyzdys.
„Šių metų nugalėtojas parodo, koks gali būti fizinis DM, kai platinimas yra ne tik kanalas, bet ir pati idėja. Užuot siuntus žinutę tikslinei grupei, ji buvo paversta misija. Masyvią, fizinę konstrukciją turėjo nešti būtent tie žmonės, kuriuos norėjote pasiekti. Dėl to buvo neįmanoma nepastebėti viešumo – nes pats gavėjas buvo pristatymo centre“, – savo pagrindime rašo žiuri.
Nors kampanija sulaukė teigiamo įvertinimo reklamos industrijoje ir buvo populiari tarp Trondheime įsikūrusios „Vy Buss“ darbuotojų, ji akivaizdžiai sulaukia sunkvežimių pramonės kritikos.
– Mes nebuvome patenkinti ta kampanija. Manome, kad tai buvo peržengtas kelias ribas“, – sako Norvegijos sunkvežimių savininkų asociacijos rinkodaros direktorius Kjell Olafsrud.
– Daug dirbame su įdarbinimu, taip pat daug dirbome su projektu „Sek svajone – o ne srautu“. Tame projekte neskirstome sunkvežimių ir autobusų, daugiausia dėmesio skyrėme tam, kad jauni žmonės taptų profesionaliais vairuotojais.
– Ar kalbėjotės su Vy Bussu apie tai?
– Taip, mes tai patyrėme, bet tikriausiai nesulaukėme didelio mūsų požiūrio supratimo. Bet mes su tuo puikiai sugyvename. Dėl to naktimis blogai nemiegame. Ir negalime sakyti, kad konkurencija iš autobusų pramonės yra didelė.
– Apie ką tu galvoji?
– Pažvelkite į statistiką tarp tų, kurie įgyja profesionalaus vairuotojo pažymėjimą. Ten galite pamatyti, kiek – arba kiek – jų pasirenka tapti autobusų vairuotojais. Autobusų vairuotojai nėra samdomi ten, sako Olafsrudas.
Jis mano, kad autobusų pramonė turi apsvarstyti, ką gali padaryti, kad išlaikytų daugiau vairuotojų.
– Neturėtume nuvertinti autobusų pramonės iššūkių, ypač susijusių su darbuotojų įdarbinimu miestuose, kur galioja pamainų tvarka. Nesunku suprasti, kad tai nėra labai patrauklu ir iš tikrųjų yra visuomenės problema. Reikia būti pasirengusiam tinkamai mokėti vairuotojui ir turėti pamainas, su kuriomis galima gyventi. Būtent tai autobusų pramonė turi išsiaiškinti, – sako Olafsrudas, pridurdamas:
– Griežtai kalbant, tai nėra kažkas, kam turėtume skirti laiko, turime pakankamai iššūkių ir savo gretose. Tačiau tikslas turėtų būti bendradarbiauti siekiant pritraukti daugiau profesionalių vairuotojų.




