Ar jis yra stipriausias Norvegijos autobuso vairuotojas?

Viskas prasidėjo skausmingu spyriu į kelį. Damianos Pridesis buvo sulaukęs 40-ies ir rado laisvalaikio užsiėmimą, kuris padėtų jam palaikyti formą – tekvondo.

– Susižeidžiau kelį ir turėjau atidėti tekvondo. Norėdamas lavinti kelį, pradėjau sportuoti sporto salėje ir ten užmezgiau pokalbį su keliais entuziastingais dviratininkais.

Po gero laiko pasivažinėjimo dviračiu jis prisijungė prie savo pirmųjų dviračių lenktynių – 170 kilometrų lenktynių tarp Bergeno ir Voso. Dviračių lenktynės suteikė jam polinkį į daugiau, todėl Pridesis prisijungė prie kitų lenktynių, šį kartą tarp Trondheimo ir Oslo.

Važiuodamas jis sutiko keletą dviratininkų, kurie užsiėmė triatlonu – sportu, kuriame sportininkai plaukioja, važinėja dviračiu ir bėga.

– Maniau, kad tai skambėjo smagiai, bet buvo dvi problemos: maniau, kad esu per senas, ir nemokėjau pakankamai gerai plaukti, – sako Pridesis.

Amžiaus apribojimas pasirodė esąs nepagrįstas. Amžiaus grupėse galima rasti vyresnių nei 80 metų triatlonininkų. Tačiau jo plaukimo įgūdžiams reikėjo dėmesio. Nors jo dukra plaukė nacionaliniame varžybų lygyje, o Pridesis daugelį metų savanoriavo plaukimo klube šimtus valandų, jo paties plaukimo įgūdžiai buvo vos pakankami plaukti.

– Bet aš norėjau išmokti, todėl paprašiau dukters ir žento pagalbos. Mano žentas yra žaidęs Graikijos vandensvydžio rinktinėje, tad ir jis, ir dukra tikrai moka plaukti.

Plaukimo treniruotės prasidėjo rugsėjį. Tikslas buvo iki Kalėdų be perstojo nuplaukti 400 metrų. Paaiškėjo, kad tai buvo 1000 metrų. Kitų metų birželį jis dalyvavo triatlono bendruomenėje vadinamose pusės „Ironman“ varžybose. Jose dalyviai nuplaukia 1900 metrų, tada nuvažiuoja 90 kilometrų dviračiu ir galiausiai nubėga 21,1 kilometro.

– Galimybė išbandyti savo jėgas tokiame konkurse paskatino mane dar labiau stengtis.

Į Norvegiją ir Bergeną jį suviliojo meilė . Pridesis užaugo Atėnuose, Graikijoje, o savo norvegę žmoną sutiko dirbdamas viešbutyje Kretoje.

– Į Norvegiją persikėlėme, kai mano žmona pastojo. Tai buvo 1986 m. Man nebuvo lengva. Kai atvykome čia, buvo tamsu, nemokėjau kalbos ir neturėjau darbo. Pamenu, kad labai nerimavau, kaip pasirūpinsiu savo šeima. Buvo sunku.

Jam įsikurti padėjo jo uošviai.

– Būtent šeima padėjo man susirasti pirmąjį darbą, o uošvis pasiėmė savaitės atostogų, kad padėtų man įsikurti. Jis parodė, kur yra bankas ir paštas, ir paaiškino, kaip veikia mokesčių sistema Norvegijoje. Taip pat norvegų kalbos pamokas lankiau uošvių namuose.

Pirmasis jo įsidarbinimas buvo virėjo. Antroje devintojo dešimtmečio pusėje restoranų pramonė sparčiai augo, o darbo jėgos poreikis buvo didelis. Pridesis derino darbą su kulinarijos meno išsilavinimu ir galiausiai tapo vyriausiuoju virėju.

Tačiau po devynerių metų darbo vyriausiuoju virėju dideliame makaronų restorane jo darbdavys susidūrė su finansiniais sunkumais. Darbuotojams buvo pasakyta, kad jų darbas yra nesaugus.

– Pamenu, grįžau namo iš susitikimo darbe. Priešais mane stovėjo autobusas su užrašu gale: „Ar norėtumėte vairuoti šį autobusą?“ Grįžęs namo, žmona paklausė, kaip praėjo susitikimas. Atsakiau, kad buvo nuobodu, bet ne taip jau blogai, nes dabar būsiu autobuso vairuotojas. Ji keistai į mane pažvelgė ir svarstė, ar tikrai tapsiu virėju. „Taip, tapsiu. Dabar man jau viskas ir visas tas stresas dėl to, ar turėsiu darbą, ar ne“, – atsakiau.

„Pridesis“ susisiekė su autobusų bendrove ir gavo pasiūlymą padengti autobuso bilieto išlaidas mainais į trejų metų įsipareigojimo laikotarpį.

– Puiku, pagalvojau. Tada man dar garantuotas darbas trejiems metams.

Šiandien jam 62 metai. Jis triatlone dalyvauja nuo 52 metų. Tai daug laiko reikalaujanti sporto šaka. Pridesis treniruojasi kiekvieną dieną, o mėnesiais iki sezono pradžios kai kuriomis dienomis gali vykti po dvi treniruotes.

– Jei ketinate dalyvauti varžybose, triatlonas reikalauja daug treniruočių. Tai ne visai sporto šaka mažų vaikų tėvams, jam reikia per daug laiko.

Pridesis, beveik 20 metų dirbdamas autobuso vairuotoju „Tide“, turi pakankamai darbo patirties, kad galėtų gana laisvai rinktis pamainas, kai nustatoma rotacija. Tačiau nors kiti, turintys ilgą darbo patirtį, dažnai naudojasi šiuo pranašumu, kad išvengtų pamainų dalijimosi, Pridesis elgiasi visiškai priešingai.

– Renkuosi padalintas pamainas ir man tai tinka. Taip pat klausiau, ar galėčiau turėti specialią pamainą su ilgesnėmis valandomis tarp treniruočių, bet mums nepavyko. Pertraukos metu treniruojuosi padalintomis pamainomis. Prieš sezono pradžią vakarais taip pat turiu keletą papildomų treniruočių.

– Treniruojatės daugiau nei daugelis profesionalių sportininkų.

– Cha cha, taip, nėra sportininkų, kurie dalyvautų triatlone. Tie, kurie dalyvauja varžybose, treniruojasi labai sunkiai. Be to, reikia miegoti ir tinkamai maitintis. Kai darbe būna torto, paprastai sakau „ne“. Iš pradžių kai kurie kolegos mane šiek tiek dėl to pašiepė, bet dabar nebe. Jie žino, kokia aš esu.

– Ar vienas torto gabalėlis gali būti toks pavojingas?

– Ne, bet tai susiję su disciplina. Jei paimi vieną gabalėlį, lengviau tampa paimti kitą.

Pridesis į savo treniruotes įtraukė ir protinių treniruočių elementus. Bėgdamas ant bėgimo takelio, jis žiūri tik į priešais esančią sieną.

– Pradžioje klausausi muzikos, bet paskui ją išjungiu ir tiesiog žiūriu į sieną. Tai gali būti gana nuobodu, bet lavina discipliną.

– O kaip dėl streso sukeltų traumų? Tikriausiai esate linkęs į jas, tiesa?

– Iš pradžių patyriau keletą patempimų, bet paskui bėgimą perkėliau į baseiną. Dabar vieną dieną treniruojuosi plaukti, kitą – bėgti, o trečią – važiuoti dviračiu. Tai suteikia įvairovės, o tai padeda. Laikui bėgant, taip pat gana gerai įsiklausau į kūno siunčiamus signalus. Reikėtų treniruotis ramiai ir kontroliuojamai, o tada tą nedidelį papildymą galima gauti ir iš varžybų.

Prieš pradėdamas triatlonus ir kai jo dukra vis dar gyveno namuose, Pridesis nemėgo dirbti pamainomis ne labiau nei dauguma autobusų vairuotojų.

– Kai turi mažų vaikų, tai beveik barbariškas susitarimas. Pažįstu kolegų, kurie namuose konfliktavo, nes jų žmonas erzina jų darbas. Daugelis tikisi, kad gaus geresnes pamainas, bet vėl ir vėl nusivilia, kai susiduria su tokiomis pat sunkiomis pamainomis. Pažįstu keletą, kurie dėl to metė darbą.

Pridesis mano, kad dalijimasis pamainomis gali būti ypač sudėtingas vairuotojams, kurių tėvai negyvena Norvegijoje.

– Tada jiems reikia, kad kažkas padėtų susitvarkyti tvarkaraštį. Nėra nei uošvės, nei uošvio, kurie galėtų padėti juos pasiimti iš darželio. Žinau, kad daugeliui tai sunku.

Jau seniai Pridesis pats augino mažylį. Šiandien jo dukrai 40. Jam padalintos pamainos tapo galimybe kasdien sportuoti.

– Kiek laiko, jūsų manymu, vairuosite autobusą?

– Kiek įmanoma ilgiau, taigi tikriausiai iki 75-erių.

– O kaip dėl triatlono, kiek laiko jį galima tęsti?

– Tikiuosi, kad tai bus ilgas laikas. Norėčiau išbandyti savo jėgas 80–84 metų amžiaus grupėje, o iki to dar nemažai laiko.