Prisijungti
Paieška
Iš Darbo aplinkos įstatymo 15-8 straipsnio išplaukia, kad jei asmuo visiškai arba iš dalies nedirba dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos, jis negali būti atleistas dėl šios priežasties per pirmuosius 12 mėnesių po ligos ar nelaimingo atsitikimo. Tai reiškia, kad atleidimas panaikinamas kaip neteisėtas, jei darbdavys negali įrodyti, kad yra didelė tikimybė, jog atleidimo priežastis yra kita nei liga.
Faktinė priežastis
Tačiau praėjus 12 mėnesių darbdavys galės teisėtai atleisti darbuotoją dėl ligos. Vis dėlto atleidimas turi atitikti objektyvų reikalavimą, nustatytą Darbo aplinkos įstatymo 15-7 straipsnyje. Kad atleidimas būtų objektyvus, darbdavys turi būti bent jau įvykdęs pareigą suteikti darbuotojui pritaikytas sąlygas pagal Darbo aplinkos įstatymo 4-6 straipsnį. Be to, svarbu, ar darbuotojas gali dokumentais įrodyti, kad darbą galima atnaujinti per pagrįstą laiką – įprastu laiku arba su pritaikytomis sąlygomis. Vertinant, ar atleidimas yra objektyviai pagrįstas, taip pat reikalaujama tinkamai išnagrinėti bylą ir suderinti darbdavio ir darbuotojo poreikius.
Sumažėjęs darbingumas
Iš Darbo aplinkos įstatymo 4-6 straipsnio išplaukia, kad jei darbuotojo darbingumas sumažėjo dėl nelaimingo atsitikimo, ligos, nusidėvėjimo ar panašių priežasčių, darbdavys privalo „kiek įmanoma“ įgyvendinti būtinas priemones, kad darbuotojas galėtų išlaikyti arba gauti tinkamą darbą.
Tipinės priemonės gali apimti darbo užduočių, darbo įrangos pritaikymą, darbo valandų išdėstymą arba laisvų darbo vietų skaičiaus sumažinimą. Pageidautina, kad pritaikymas būtų atliekamas taip, jog darbuotojas galėtų tęsti savo įprastą darbą, tačiau jei tai neįmanoma, darbdavys turėtų apsvarstyti, ar įmanoma darbuotoją perkelti į kitas pareigas įmonėje.
Betono ribos
Tai, kad darbdavys privalo sudaryti sąlygas „kiek įmanoma“, rodo, kad pareiga sudaryti sąlygas yra plati. Tačiau reikia atlikti konkretų bendrą vertinimą, kuriame, atsižvelgiant į darbuotojo aplinkybes, turi būti atsižvelgta į įmonės dydį, pobūdį ir finansus.
Nustatyti tam tikri apribojimai dėl prisitaikymo pareigos. Darbdavys neprivalo įmonėje įsteigti naujų pareigų. Todėl perkėlimas bus svarbus, jei yra laisva darbuotojo tinkama pareigybė. Be to, teismų praktikoje nustatyta, kad pareiga prisitaikyti prie darbuotojo neturėtų pakenkti darbdavio įsipareigojimams kitiems darbuotojams, pavyzdžiui, perkeliant juos į kitą vietą ar reikalaujant pakeisti darbą.
Widerøe byla
2022 m. vasario 16 d. Aukščiausiasis Teismas priėmė naują sprendimą (HR-2022-290-A) , kuriame Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo darbdavio įsipareigojimo dėl pritaikymo apimtį. Byloje buvo nagrinėjamas darbuotojo, kurio darbingumas buvo visam laikui sumažėjęs 50 procentų, atleidimas. Kilo klausimas, ar darbdavio įsipareigojimas dėl pritaikymo apima įsipareigojimą pasiūlyti visam laikui sumažinti pusę etato, kad jis taip pat turėtų samdyti naują asmenį likusiai etato daliai užpildyti. Dėl to pareigas užimtų du ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, o ne vienas visą darbo dieną dirbantis darbuotojas.
Aukščiausiasis Teismas neatmetė galimybės, kad tai galėtų būti svarbi pritaikymo priemonė. Tačiau šiuo atveju Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad darbdavys įvykdė savo pritaikymo prievolę, net jei ir nepasiūlė darbuotojui nuolatinio pritaikymo ne visą darbo dieną. Todėl atleidimas buvo objektyvus. Aukščiausiasis Teismas dėl pritaikymo prievolės šioje byloje pareiškė, kad „prieš tai, kai Darbo aplinkos įstatymo 4-6 straipsnis įpareigoja darbdavį atlikti nuolatinius įmonės organizacinės ir pareigybių struktūros pakeitimus, turi būti svarbios priežastys“.
Tai gali reikšti, kad ateityje gali būti sunkiau patenkinti nuolatinio etatų mažinimo poreikį kaip prisitaikymo priemonę. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai įmonės pareigybių struktūroje dar nėra numatytas ne viso etato darbo vietų naudojimas.
Teisė į ne visą darbo dieną
Iš Autobusų pramonės sutarties § 2.2.2 (4) išplaukia, kad ne visas darbo laikas siūlomas darbuotojams, kurie pagal Darbo aplinkos įstatymo nuostatas turi teisę į sumažintą darbo krūvį. Manome, kad ši nuostata suteiks stipresnę teisę į sumažintą darbo krūvį kaip palengvinančią priemonę darbuotojams, kuriems taikomas BBA, nei galima spręsti iš naujo sprendimo. Neseniai priimtame Aukščiausiojo Teismo sprendime nebuvo panašios kolektyvinės sutarties nuostatos, reglamentuojančios darbo santykius.
